WWOOFing

Po rūko ir saulės, saulės ir rūko stoviu prieš traukinių stotį Bordeaux mieste, ieškau ūkininko. Randu kampe, po pasaulio žemėlapiu, su stora knyga po pažastimi. Nebloga pradžia - pagalvoju sau. Mašinoje kalbame apie šiuolaikinę visuomenę, jis skaitė tuos pačius autorius, ką aš skaitau savo mokslams. Jis - Thomas (46) - kelių žemių savininkas t.y. paveldėtojas. Turi tris namus ant vienos žemės, ant kitos - namą medyje, keletą namukų ant ratų. Vienoje žemės dalyje gyvena vaikinukas (24 metai) ir ūkininkauja smėlėtoje žemėje. A, tiesa, taip vandenynas už 20km, visą laiką, kur beetitum, rodos, kad eini į paplūdimį. Kitoje žemės dalyje pusę metų gyvena keliaujantys cirko čigonai. Dar jų nesutikau, ryt turėtų grįžti iš po kalėdinio turo. Baisiai smalsu. Sakė turi arklių ir visą cirko atribuciją. Kartu su Thomas gyvena jo vaikystės draugas, buvęs pilotas, praskraidė gal dvidešimt metų ir dabar ilsisi. Jau bus trys metai poilsio. Gyveno kurį laiką palapinėje Graikijos laukiniame paplūdimyje. Tik jis ir jūra. 
Vidurnaktį atvyko du jauni žmonės: amerikietė pana (26m) - iškeliavus pusę pasaulio, baigė magistrą Paryžiuje ir ieško praktikos Afrikoje - gydytojai be sienų. Ūsuotas prancūzas (24m)- dirba netoliese - konstruoja garažą, apdirba medį, kaip ir stalius, kaip ir visų galų pameistrys. Gražių akių. Maloniai stebina tokio amžiaus žmonės gyvenantys atokiai miške, toli nuo televizorių, barų ir internetų. Sau žemę pureną, medį obliuoja. Gražu. Ai, vos nepamiršau, yra vienas veikėjas, kurio dar nemačiau, jis gyvena indėniškam vigvame prie upės. Sakė, ten žiemos.
Tai visose šiose žemėse darbų ir projektų netrūksta: yra garo mašinų, kino teatras, namas medyje, šokių salė, daržas, avių banda. Numatyta daugiau namelių medžiuose, daugiau jaukių kambarių, didesnis sodas. Šiandien tvarkėm vieną iš patalpų, tarp voratinklių ir dulkių visokio gėrio radom. Plovėm mėlyna būrinį laivelį, sumontavom krosnį vienam iš namų, virėm ir kepėm. Ryt reikės tvarkyti seną vargoninį pianiną iš bažnyčios, sukalti duris. Man taip gera atsukti kokį varžtą, pakalti kokį išsikišimą, tik dulkes nusibosta valyti. Bet visko viskame ir taip turi būt.

Tokia spalvota buvo mano rūku aplipusi diena. Pagaliau aš fermoje.