kai nustojam bijoti nors kažkiek

 

Kartais fotografija yra tokia tiesmuka priemonė įlįsti žmonėms po oda, juos šiek tiek nusavinti, sumanipuliuoti tikrove. Ir kartais kai sutinki žmogų pirmą kartą ir nusitaikai į jį savo objektyvą - kaip jaustis abiems pusėms? Ko vienas ieško, ką kitas rodo? Ar slepia.

Žinau, kad kai sutikau Iloną, nebuvo laiko net susimąstyti kas tai per žmogus.  Nebuvo laiko atsitraukti, įvertinti. Man kartais taip patinka, pagauna azartas. Bet tame gali lengvai pamesti save ir likti iki galo nepastebėjęs to kito žmogaus. Fotografija tarsi reikalauja apsinuoginimo, tiesiogine ir netiesiogine to žodžio prasme čia ir dabar, be didelių ceremonijų. Kartais tai būdas nebebijoti ir atrasti, o kartais tai toks emocinis iš(si)prievartavimas. Su Ilona aš daug atradau ir tai tęstinis dalykas.